- budėti
- 1 budė́ti, bùdi (bùda, -ė́ja), -ė́jo 1. intr. R, K būti negulus, nemiegoti: Per visą naktį budėti B. Ar ilgai budė́sit (būsit negulę, nemiegosit)? J.Jabl. Jiedvi abi miegojo, o juodu abu budėjo ir tarp savęs kalbėjo Ašb. Buda sargas BBPs127,2. Per naktį budantiemus skelb karalių gimus Mž193. 2. intr. saugoti, sergėti, žiūrėti: Ištisas dienas ir naktis budėjo žmonių minios prie to kalno, vienos nueidamos, kitos ateidamos J.Bil. Vartosi ant suolo tėvas, ir neramiai budi trobos pašalėje šuo A.Vien. Socialistinė valstybė budi visų Tarybų Sąjungos tautų interesų sargyboje (sov.) sp. Budėkime dienas, naktis taikos sargyboje, draugai! (sov.) V.Mozūr. Budėkite, nežinote nes, katroj adynoj ateis BtMt24,42. 3. tr., intr. R70 būti prie mirusiojo; prie jo melstis ar giedoti giesmes: Anie jau antrą naktį nabaštiką budė́[ja] Plt. Par visą naktį budėjom numirėlį Grz. Kelias naktis budė́jot savo tėvalio nabaštiką? Grg. Ans budė́jo par visą naktį prie lavono J. Numirus ligoniui, davė žinią gentims ir artimiems, kurie susirinkę budėjo S.Dauk. Laikas jau kelti kulti, o bobos dar tebebudėjo senę Rukinienę Žem. \ budėti; išbudėti; pabudėti; perbudėti; prabudėti
Dictionary of the Lithuanian Language.